pakraštinis

pakraštìnis, -ė adj. (2) 1. esantis, būnantis pakraštyje, prie krašto: Aš sėdėjau pakraštìniam suole Mrj. Šitie pakraštiniai medžiai dar neiššalę Sv. Atsėjo palikti keletą pakraštinių (šalies pakraštyje esančių) stiprovių VŽ1904,5. Čiūtelės mano, karvelės mano priganytos, tu, pabaline, tu, pakraštine, valio, ralio namolio! (d.) Dglš. 2. I susijęs su krantu, su sausuma, pakrantinis: Jūreiviai žino jūrinių ir pakraštinių vėjų jėgą rš. Klykdami skraidė visokiausi pakraštiniai paukščiai ties salukėmis rš. Sąsiauriuose matome mažų pakraštinių laivelių rš. Pakraštinė prekyba rš.